Miglotas kelias jau įprasta.
Aplinkui dalykai,kuriuos sunku iškarto pažinti.
Kelias...
Jame mes visi save išbandome.
Ieškodami paaiškinimų į visus gyvenimo klausimus.
Kiekvieno akys žvelgiant į ateitį mato rūką.
Pas vienus jis tirštas, pas kitus blankus.
Kurti,mokytis,svajoti - mūsų pareiga.Pasakytų daugelis.
O protingiausi pridurtų ir širdies troškimus,
Nes kiekviena širdis nori būti apglėbta šilko migla.
Pajausti šilumą ir beribį švelnumą,kad įgytų drąsos.


Kiekvienas savyje turi ugdyti  - vidinę ramybę,
Kad pajautus šiluma kylančia iš krūtinės
Norėtųsi dalintis ir įkvėpti jos dar kartą.


Niekas tau nepasakė,kad pralaimėjai,kai nepasisekė.
Kiekvieno stiprybė slypi viduje 
Kiekvieno vidinė stiprybė skirtinga,
Bet visi ją turi.
Kai tau nepasisekė tu nepralaimėjai -
Pralaimi tie,kurie pasiduoda. 

 Kiekvieno galvoje kažkoks keistas ir neaiškus ūžimas.

 Visi aplinkui susiraukią ir laukia kažko,kas yra įprasta ir aišku.

 Skųstis ir skųstis yra įprasta ir tau ir man, o kaltinti, dejuoti,rėkti ,verkit - džiaugiuosi visi mes tai  mokam.

 Klausimas.

 Kiek jūsų šypsotės ryte?Prieš tą pragarą,kurį dabar mes vadiname mokykla ar darbu.

 Matau vieną,du, o o o  kur kiti?

 Manau kitiems  yra lengviau dūsauti ir skųstis.

 Kiek rastume žmonių,kurie džiaugiasi saulės spinduliu ir mamos šilta sriuba?

 Kiek rastume didžių dūšelių,kurios ryte ir vakare,per pietus ir naktį keičia gyvenimo spalvas?

 Matau vieną,du, o o o kur kiti?

 Manau kitiems maloniau dūsauti ir dūsauti.

 Akimirką palaukime ir įkvėpkime giliai.

 Užmerkią akis grįžkime du mėnesiai ar metai atgal.

 Ką matai?

 Dūsauji,skundiesi,kaltini?

 Menka problema,skubėk į ateitį,įkvėpęs dar giliau.

 Ką matai?

 Dūsauji,skundiesi ir kaltini?