Kiekvieno galvoje kažkoks keistas ir neaiškus ūžimas.

 Visi aplinkui susiraukią ir laukia kažko,kas yra įprasta ir aišku.

 Skųstis ir skųstis yra įprasta ir tau ir man, o kaltinti, dejuoti,rėkti ,verkit - džiaugiuosi visi mes tai  mokam.

 Klausimas.

 Kiek jūsų šypsotės ryte?Prieš tą pragarą,kurį dabar mes vadiname mokykla ar darbu.

 Matau vieną,du, o o o  kur kiti?

 Manau kitiems  yra lengviau dūsauti ir skųstis.

 Kiek rastume žmonių,kurie džiaugiasi saulės spinduliu ir mamos šilta sriuba?

 Kiek rastume didžių dūšelių,kurios ryte ir vakare,per pietus ir naktį keičia gyvenimo spalvas?

 Matau vieną,du, o o o kur kiti?

 Manau kitiems maloniau dūsauti ir dūsauti.

 Akimirką palaukime ir įkvėpkime giliai.

 Užmerkią akis grįžkime du mėnesiai ar metai atgal.

 Ką matai?

 Dūsauji,skundiesi,kaltini?

 Menka problema,skubėk į ateitį,įkvėpęs dar giliau.

 Ką matai?

 Dūsauji,skundiesi ir kaltini?